Apie veisles

Mančesterio terjeras

Mančesterio terjeras yra svarbus terjerų šeimos narys, nes jie yra gerbiami kaip seniausios terjerų veislės palikuonys. Šiandien tai yra kambariniai šunys, puikūs šeimos draugai. Šie linksmi ir vietoje nenustygstantys šunys suteiks optimizmo ir geros energijos bet kuriai šeimai.

Kaip ir daugelio veislių šunų, Mančesterio terjero kilmė yra neaiški. Apskritai šios veislės  augintinių kilmės istorija yra gana neįprasta. Nepaisant to, kad gyvūnas priklauso terjerų kategorijai, kitaip nei jo kolegos jis kilo ne iš ūkio, o nuo miesto aplinkos. Manoma, kad aptakus ir gražus Mančesterio terjeras buvo sukurtas sukryžminus juodąjį ir rusvąjį Britanijos terjerą su vipetu ir galbūt kitomis veislėmis, tokiomis kaip itališkas kurtas.  Veislė atsirado Mančesterio mieste, kur populiarios sporto šakos buvo žiurkių ir triušių medžioklė. Mančesterio terjeras buvo sukurtas taip, kad būtų kuo naudingesnis to meto gyvenimo sąlygoms ir tapo populiarus visoje Britanijoje.
Mančesterio protėviai buvo gerai žinomi Tudorų laikais, tuo metu šis šuns tipažas ir išvaizda buvo atpažįstama rašytiniuose šaltiniuose ir to meto paveiksluose. Ankstyviausias žinomas rašytinis aprašymas yra kilęs iš gydytojo Caius, kadaise buvusio karalienės Elžbietos I gydytoju.

Iki 1600 m. informacijos apie šiuos šunis yra mažai, tačiau tai nebuvo retas reginys Britanijos gatvėse. Tikėtina, kad per tą laiką įsitvirtino juodos ir gelsvos spalvos terjerų tipo šunys, kurie buvo užsitarnavę, kaip graužikų žudiko reputaciją. Vėliau Mančesterio terjeras buvo aprašomas Bewicko knygoje „Bendroji keturkojų istorija“,

išleistos 1790 m., o Danielis savo 1802 m. Knygoje „Kaimo sportas“ rašo apie: - Terjerų tipus, kurie buvo elegantiški su lygiu juodu kailiu, aptakiu kūno sudėjimu ir įrudžiu ant kojų “. Manchesterio terjerai buvo geri darbininkai. Juodai gelsvi terjerai buvo plačiai auginami Anglijos šiaurės vakaruose aplink Mančesterio miestą.Išsaugoję puikius žiurkių gaudymo instinktus, jie galėjo dalyvauti smuklėse rengtose varžybose, kuriose kartais buvo statomos didelės sumos ir uždarius šunis į vadinamąją žiurkių areną, būdavo fiksuojamas laikas, per kurį jie papjaudavo tris šimtus iš vietinių žiurkiagaudžių nusipirktų graužikų. Naivūs smuklės lankytojai galėdavo netekti didžiulių sumų, nes maži, beveik gležnai atrodantys šunys puikiai išmanė savo amatą.

https://en.wikipedia.org/wiki/Manchester_Terrier

Žiurkių medžioklei buvo naudojami įvairūs šunys, tačiau ne visi jie pasižymėjo reikalingu vikrumu ir greita reakcija. Idėja padaryti veislę tobulesnę ir greitesnę kilo žiurkių sporto entuziastui Jonui Hulme nusprendusiam išveisti tokią šunų veislę, kuri būtų nepralenkiama žiurkių gaudyme, taigi, sukryžmino skaliką su terjeru. Gimę šuniukai buvo ne tik tvirti, bet taip pat atkaklūs ir labai greiti. 1827 metais išvesta nauja šunų veislė jau buvo ypatingai vertinama dėl gebėjimų gaudyti žiurkes. Tuo metu šunų ausys buvo trumpinamos, kad nebūtų nuplėštos kovojant su graužikais. 1860 metais Mančesterio terjerai buvo pagrindiniai žiurkių gaudytojai, maždaug tuo laikotarpiu šiems šunims buvo suteiktas Mančesterio vardas.

Kiti selekcininkai sekė pavyzdžiu. Ankstyvieji šunų parodų entuziastai priėmė šį terjerų tipą ir tai padarė įtaką pokyčiams, kurie galiausiai lėmė tokio tipo juodo ir rausvo terjero tipą, kokį mes matome šiandien.

 

Išvaizda

Mančesterio terjeras yra nedidelis šuo, kurio aukštis ties ketera siekia 38-42 cm (idealus ūgis, bet gali būti ir aukštesni), vidutinis svoris – maždaug 8-10 kilogramų. Patinai paprastai būna didesni ir stambesni už pateles. Šios veislės šunys nėra stambūs, kūnas nedidelis ir kompaktiškas, ties juosmeniu šiek tiek įlenktas, šonkauliai atsikišę. Kojos gana ilgos ir tvirtos. Mančesterio terjero snukis yra gana ilgas, pleišto formos. Ausys V formos, vidutinio dydžio, nulenktos į priekį. akys mažos, ovalo formos, visada tamsios. Uodega ties pagrindu yra gana plati, į galą siaurėjanti, laikoma žemiau nugaros linijos. Kailis trumpas, standus ir blizgus. Galimos kailio spalvos – juoda, ruda, gelsvai ruda, mėlyna.

Mančesterio terjeras šeimoje

Gyvenime esu atkakli, todėl ir veislę rinkausi stipraus charakterio, bet kartu jautrią, ištikimą ir švelnią.  Mančesterio terjeras yra nuotaikingas, labai protingas ir gudrus šuo, norintis išmokti. Mančesterio terjerai yra nepaprastai ištikimi savo šeimininkams. Jie nori įtikti ir yra greitai besimokantys.
Jie mielai lakstys po kiemą, žais su kamuoliuku ar kitu mėgstamu žaislu, ar tiesiog eis pasivaikščioti kartu su šeimininku.
 Dar būdami jauni Mančesterio terjerai labai prisiriša prie savo šeimininkų, tačiau ne visada yra pasiryžę jiems paklusti. Šios veislės šunys gali būti tikri nenuoramos, todėl nuo pat mažumės svarbu nubrėžti tam tikras ribas, ir taisyklių nuosekliai laikytis. Nuo pat mažens būtina socializacija ir dresūra – nors Mančesterio terjerai gana gerai įsimena komandas, tačiau jas vykdo tikrai ne visada. Kartais jiems nėra kada klausyti šeimininko – juk lauke yra tiek daug įdomybių! Mančesterio terjerai ne visada yra draugiški kitiems gyvūnams, todėl prie jų turi būti pratinami nuo pat mažumės. Socializuotas Mančesterio terjeras gali sugyventi ir su kitais augintiniais (išskyrus graužikus, kuriuos laiko savo grobiu).

Šios veislės šunys loja gana saikingai, tačiau savo balseliu gali pranešti apie įsibrovėlius. Tai yra puikiai prisitaikantys šunys, kurie gali būti auginami ir miesto, ir kaimo vietovėse.

Mančesteriai stebina įspūdingu vikrumu ir greičiu, todėl jų energija gali būti išnaudojama tam tikrame šunų sporte, pavyzdžiui, Agility.
Nors Mančesterio terjerai ne visada yra nusiteikę bendrauti su kitais gyvūnais, tačiau savalaikė socializacija ir tinkamas šuns auklėjimas gali daryti tikrus stebuklus!

Kaip prižiūrėti:

Mančesterio terjerai yra stiprios sveikatos šunys, šiai veislei nėra būdingi jokie specifiniai sveikatos sutrikimai, vidutinė šių vikruolių gyvenimo trukmė – 13-14 metų, tačiau neretai jie išgyvena ir kur kas ilgiau (žinoma šunų, kurie išgyveno net 24 metus). Dėl trumpo kailio jie neturėtų būti palikti lauke. Kai lauke yra karšta, kailis gali perkaisti, kai šalta, gali labai atšalti. Šios veislės šunys nereikalauja ypatingai daug priežiūros – tereikia paskirti tinkamą pašarą, kas mėnesį pakirpti nagučius, kelis kartus per savaitę pašukuoti minkštu šepečiu. Nuo pat šuns mažumės svarbu pasirūpinti augintinio socializacija, lankyti dresūros pamokas. Tinkamai išauklėtas Mančesterio terjeras gali toleruoti kitus gyvūnus ir nerodyti jiems agresijos. Mančesterio terjeras yra tinkamas tiek aktyviems, tiek ramesniems žmonėms, šuniuko aktyvumą galima nukreipti į aktyvų sportą arba tiesiog ramiems pasivaikščiojimams. Kartais atrodo, kad šios veislės šunims poilsis apskritai nėra reikalingas, ir dūkti jie galėtų visą parą, tačiau aktyvumas susireguliuoja šuneliui subrendus apie antrus gyvenimo metus. Mančesterio terjeras puikiai prisitaiko prie šeimininko gyvenimo būdo. Ir jeigu pasivaikščiojimams skirsite šiek tiek laiko, būsite tikri draugai, pažaisite su juo, tuomet išėjus jums į darbą šuneliui liks tik miegoti.